Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja atnaujinta Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros politika. Joje pabrėžiami svarbiausi principai, atspindima naujausia praktika ir tarptautinių institucijų rekomendacijos, stiprinamas dėmesys vartotojams teikiamų paslaugų kokybei ir dialogui su finansų rinkos dalyviais.
„Priežiūros politiką atnaujinome atsižvelgdami į Lietuvos banko misiją užtikrinti finansų sistemos patikimumą, naujausias finansų rinkos tendencijas ir aktualijas, geriausią mūsų taikomą ir kitų šalių praktiką. Su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais siekiame konstruktyvaus bendradarbiavimo, kuris teiktų naudą vartotojams ir užtikrintų jų lėšų saugumą bei aukštą pasitikėjimą“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Siekdamas padėti finansų rinkos dalyviams tvariai augti ir laikytis teisės aktų reikalavimų, Lietuvos bankas daug dėmesio skiria ir toliau skirs reikalavimų aiškinimui, informuos apie priežiūros prioritetus, planuojamus patikrinimus, išsakys lūkesčius, dalysis geros ir blogos praktikos pavyzdžiais, konsultuosis dėl teisėkūros iniciatyvų. Lietuvos bankas siekia palaikyti nuolatinį atvirą dialogą su finansų rinkos dalyviais ir jų asociacijomis, teikia konsultacijas, organizuoja mokymus. Juose šiemet sulaukta rekordinio (daugiau kaip 4200) dalyvių skaičiaus, dvigubai viršijusio 2023 m. rezultatus.
Lietuvos bankas akcentuoja į vartotoją orientuotos kultūros svarbą ir siekia, kad finansų rinkos dalyviai elgtųsi su vartotojais sąžiningai sudarydami finansinių paslaugų teikimo sutartis ir jas vykdydami. Kaip priežiūros institucija, centrinis bankas daug dėmesio skiria tam, kad finansų rinkos dalyviai, kurdami finansinius produktus, juos platindami ar peržiūrėdami, deramai atsižvelgtų į vartotojų interesus, juos tinkamai informuotų.
Lietuvos bankas atlieka finansų rinkos priežiūrą vadovaudamasis rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros principu. Tai reiškia, kad daugiausia dėmesio ir išteklių skiriama rizikingiausioms sritims ir siekiama pritaikyti šį principą visai finansų rinkos priežiūros veiklai. Atsižvelgiant į pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos svarbą pasauliniu mastu, šios srities priežiūra įvardyta kaip atskira sritis šalia riziką ribojančios ir finansinių paslaugų teikimo priežiūros.
Atnaujintoje priežiūros politikoje aptartas ir poveikio priemonių taikymas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir kitas aplinkybes. Pavyzdžiui, nuo š. m. lapkričio įsigaliojo taikių (administracinių) susitarimų institutas. Tam tikrais atvejais jis leidžia finansų rinkos dalyviui siekti kompromiso su priežiūros institucija dėl poveikio priemonės. Tačiau išimtiniais atvejais, jeigu būtų nustatyti itin reikšmingi pažeidimai, kurie keltų grėsmę finansų sistemos stabilumui ar viešajam interesui, Lietuvos bankas itin operatyviai imtųsi visų būtinų priemonių grėsmei užkardyti.
Dokumente taip pat pabrėžiama licencijavimo, kaip pirmojo priežiūros etapo, svarba – Lietuvos bankas siekia užtikrinti, kad į šalies finansų rinką patektų patikimi, skaidrūs, finansiškai pajėgūs, pasirengę rinkos dalyviai, gerai išmanantys verslo, kurio ketina imtis, riziką, o jų vadovai būtų kompetentingi ir nepriekaištingos reputacijos.
Lietuvos bankas palaiko inovacijų plėtrą ir laikosi pozicijos, kad reguliavimas ir priežiūra turėtų būti neutralūs naudojamų technologijų požiūriu. Tai reiškia, kad finansinės naujovės turi atitikti esamus finansų ir kapitalo rinkų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nepriklausomai nuo paslaugai ar produktui pasitelkiamos technologijos. Lietuvos bankas savo veikloje taip pat sieks įgyvendinti pažangius skaitmeninius sprendimus, kurie didintų veiklos efektyvumą ir mažintų administracinę naštą rinkos dalyviams.
Atnaujinta Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros politika
